Europos statybos pramonės tendencijos 2025 m: Augimas ir sunkumai

Statybos pramonės tendencijas Europoje lemia ekonominiai svyravimai, reguliavimo spaudimas ir tvarumo tikslai. 2025 m. šios jėgos rangovams ir subrangovams visame žemyne sukuria ir galimybių, ir iššūkių. Šiame straipsnyje apžvelgiamos statybos pramonės tendencijos penkiose pagrindinėse Europos rinkose: Ispanijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Graikijoje.

Skaitmeninimas: skaitmeninimas: lemiama 2025 m. statybos tendencija

Visoje Europoje skaitmeninimas yra viena iš labiausiai transformuojančių statybų pramonės tendencijų, lemsiančių sektoriaus raidą 2025 m. Nors šalys skirtingai greitai įsisavina naujas technologijas, pagrindinė kryptis yra vienoda: statybos įmonės pereina nuo fragmentiškų, popierinių darbo procesų prie labiau integruotų skaitmeninių sistemų, skirtų komunikacijai, planavimui, atitikčiai ir dokumentacijai.

Priėmimas yra netolygus, bet spartėja

Šiaurės ir Vakarų Europos rinkos, ypač Nyderlandai ir Švedija, pirmauja pagal skaitmeninę brandą. Šiose šalyse statinio informacinio modeliavimo (BIM), realiuoju laiku veikiančių projekto valdymo skydelių ir debesijos principu pagrįsto dalijimosi failais naudojimasis yra įprasta praktika net tarp mažų ir vidutinių generalinių rangovų.

Tuo tarpu tokios šalys kaip Lenkija, Graikija ir iš dalies Ispanija vis dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Daugelis rangovų, ypač mažesnės įmonės ir subrangovai, ir toliau naudojasi popieriniais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, programėle „WhatsApp”, kad galėtų koordinuoti veiklą vietoje, ir skaičiuoklėmis, kad galėtų sudaryti biudžetą. Tačiau darbo jėgos apribojimai, reguliavimo pokyčiai ir didėjantis projektų įgyvendinimo sudėtingumas verčia net ir tradiciškiausius rangovus diegti skaitmenines priemones.

Kalbos ir darbo jėgos sudėtingumas, skatinantis įsisavinimą

Daugiakalbės brigados dabar yra ne išimtis, o norma daugelyje Europos darbo vietų. Pavyzdžiui, Lenkijoje rusakalbiai ir ukrainiečiai subrangovai dažnai dirba kartu su lenkų ir vokiečių komandomis, ypač tarpvalstybiniuose projektuose. Nesusikalbėjimas dėl kalbų skirtumų gali lemti perdarymą, vėlavimą ir saugos problemas – iššūkius, kuriems spręsti vis dažniau naudojamos skaitmeninės priemonės.

Skaitmeninės priemonės perkeliamos į lauką

Pagrindinis 2025 m. statybos pramonės tendencijų pokytis – skaitmeninių darbo procesų perkėlimas iš biuro į darbo vietą. Nors daugelis ankstyvųjų statybų technologijų platformų buvo skirtos darbalaukio darbui, 2025 m. vertingiausi įrankiai bus mobilieji, sukurti taip, kad jais realiuoju laiku galėtų naudotis brigadininkai, statybvietės vadovai ir subrangovai. Išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose tokios funkcijos kaip užduočių stebėjimas, nuotraukų dokumentavimas ir komandinių žinučių siuntimas tampa standartinėmis.

ES politika stiprina šią tendenciją

Aplinkosaugos ataskaitų teikimas, išmetamųjų teršalų kiekio stebėjimas ir ESG atitikties užtikrinimas vis dažniau yra skaitmeniniai. Pagal ES ekologines iniciatyvas finansuojamuose ar reguliuojamuose projektuose dabar dažnai reikalaujama, kad teikiant paraiškas ir įgyvendinant projektus būtų pateikti skaitmeniniai dokumentai. Tai dar labiau skatina skaitmeninių technologijų diegimą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.

2025 m. skaitmeninimas reiškia ne tik efektyvumą – tai reiškia, kad reikia išlikti gyvybingam. Vėluojančios modernizuoti įmonės rizikuoja nedalyvauti didesniuose konkursuose, prarasti matomumą vietoje ir atsilikti nuo projekto vykdymo.

🇪🇸 Ispanija: Spartėjanti pramoninė statyba trūkstant būsto

Industrializuotos statybos stūmimas: Ispanija skiria 1,3 mlrd. eurų ES lėšų, kad paspartintų pramoninę socialinio būsto statybą. Per metus planuojama pastatyti 15 000 namų, o statybos laikas sutrumpėtų iki 60 %, naudojant statybos ne statybvietėje metodus.

Būsto krizės spaudimas: šalyje auga visuomenės neramumai dėl įperkamo būsto trūkumo, ypač tokiuose turizmo regionuose kaip Kanarų salos ir Barselona, kur vietiniai gyventojai protestuoja prieš per didelį užstatymą ir didėjančias nuomos kainas.

Ispanija taip pat pirmauja ES perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos srityje – daugiau nei pusė elektros energijos gaminama iš saulės ir vėjo energijos, todėl atsiranda naujų galimybių statyti su energetika susijusią infrastruktūrą.

Darbo jėgos modernizavimo poreikiai: Nors didelės įmonės diegia naujoves, daugelis MVĮ vis dar atsilieka diegdamos skaitmenines priemones, o tai rodo didėjantį produktyvumo ir projektų įgyvendinimo modelių atotrūkį.

Surenkamieji gaminiai: Vyriausybės siekis užtikrinti greitį ir prieinamumą skatina surenkamąją ir modulinę statybą tiek valstybinio būsto, tiek miestų regeneracijos srityse.

🇵🇱 Lenkija: Investicijos į infrastruktūrą esant ekonominiams sunkumams

Trumpalaikis susitraukimas: Tarp 2025 m. aktualiausių statybos pramonės tendencijų Europoje Lenkijos rinkos susitraukimas(numatomas 5,7 proc.) atspindi infliaciją, didėjančias medžiagų sąnaudas ir sumažėjusią gyvenamųjų namų paklausą.

Infrastruktūra grindžiamas atkūrimas: Prognozuojama, kad nuo 2025 m. rinka augs vidutiniškai 3,6 proc., o tam įtakos turės ilgalaikės investicijos į transporto, viešojo būsto ir energetikos infrastruktūrą.

Didelis darbo jėgos trūkumas: Lenkijos statybų sektoriuje labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, nepaisant to, kad šalyje yra daug darbo jėgos. Šią problemą lemia didelė prekybininkų emigracija į Vakarų Europą ir dėl karo sumažėjusi Ukrainos darbo jėgos pasiūla, kuri anksčiau buvo pagrindinis darbo jėgos segmentas. Dabar rangovai kaip pagrindinį veiklos apribojimą nurodo darbo jėgos prieinamumą.

Mokėjimo ir vėlavimo rizika: subrangovai nuolat susiduria su pinigų srautų problemomis. Vėluojantys mokėjimai, ypač pagal viešąsias sutartis, ir toliau vargina mažesnius ūkio subjektus.

Didėjantis skaitmeninių priemonių vaidmuo: Skaitmeninės priemonės vis dar diegiamos netolygiai, tačiau vis labiau populiarėja mobiliosios platformos, skirtos projektų stebėjimui, darbo laiko apskaitos žiniaraščiams ir įgulos valdymui. Ypač tarptautiniu mastu dirbančioms komandoms.

🇳🇱 Nyderlandai: Tvarumo lyderystė ir reguliavimo iššūkiai

Reguliavimo apribojimai: Olandijos statybų sektorius susiduria su išskirtinėmis reguliavimo kliūtimis dėl teismo nustatyto reikalavimo iki 2030 m. sumažinti azoto išmetimą. Dėl to vėluojama pradėti projektus, ypač saugomose kaimo zonose.

Žiedinės statybos lyderystė: Rangovai vis dažniau taiko žiedinės statybos modelius, projektuodami pastatus taip, kad juos būtų galima išardyti, pakartotinai panaudoti ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai.

BIM kaip standartas: Statinio informacinis modeliavimas yra giliai įsišaknijęs olandų darbo eigoje. Ši šalis yra viena iš brandžiausių Europos skaitmeninio projektų planavimo ir BIM vykdymo rinkų.

Didelis darbo jėgos trūkumas: Nyderlandai ir toliau susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, ypač dailidžių, MEP sistemų ir sunkiosios įrangos eksploatavimo srityse.

„Green Building Focus”: Viešųjų ir komercinių projektų vykdytojai vis dažniau reikalauja LEED lygiaverčių energijos vartojimo efektyvumo standartų, todėl tiekėjai spaudžiami tiekti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias medžiagas ir technologinius sprendimus.

🇸🇪 Švedija: Švedija: trumpalaikis skausmas, ilgalaikis žaliasis pelnas

Rinkos nuosmukis: Prognozuojama, kad Švedijos statybų sektorius 2024 m. sumažės 6,1 proc. dėl sulėtėjusios gyvenamosios statybos ir didelių energijos bei medžiagų kainų.

Galimybė pereiti prie energetikos: Elektrifikacijos skatinimas sukėlė didelę ekologiškos statybinės įrangos ir tvarių statybviečių operacijų paklausą.

Darbo jėgos kliūtys: Planuojami geležinkelių, kelių ir būsto infrastruktūros projektai viršija turimos kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, ypač kaimo ir šiauriniuose regionuose, todėl vėluojama.

Ilgalaikis tvarumas: Nepaisant artimiausiu metu patiriamų sunkumų, ilgalaikėje pramonės strategijoje daugiausia dėmesio skiriama tvarumui, įskaitant energetiškai neutralius pastatus ir ekologišką miestų planavimą.

Skaitmeninė branda: Šis platus skaitmeninių platformų naudojimas atspindi, kad statybos pramonės tendencijos Švedijoje yra orientuotos į lauko technologijas, todėl ši šalis yra viena iš labiausiai technologiškai pasirengusių Europos rinkų.

🇬🇷 Graikija: ES finansuojamas augimas ir surenkamųjų konstrukcijų potencialas

Nuolatinis rinkos augimas: Tikimasi, kad 2025 m. Graikijos statybos produkcija išaugs 4,5 %, o ilgalaikį augimą skatins investicijos į būstą ir atsinaujinančiąją energiją.

ES remiama renovacijos banga: EUR investicijų, skirtų daugiau kaip 110 000 būstų atnaujinti, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį miestų būstuose.

Surenkamųjų konstrukcijų rinkos šuolis: Prognozuojama, kad 2024 m. šis sektorius augs 6,1 proc. dėl ekonomiškumo ir greitesnio pristatymo poreikio.

Subrangovų lankstumas: Daug Graikijos subrangovų dirba užsienyje, didelė dalis jų moka Rytų Europos kalbas, todėl tarpvalstybinis bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.

Skaitmeninimo pasivijimas: Skaitmeninimo diegimas: nors ir ne toks pažangus kaip Šiaurės Europoje, skaitmeninių technologijų diegimas didėja, ypač tarp įmonių, dalyvaujančių valstybės finansuojamuose arba ES finansuojamuose projektuose.

Galutinės išvados

• Ispanija ir Graikija reaguoja į 2025 m. statybų pramonės tendencijas ir, pasinaudodamos ES lėšomis, sprendžia būsto ir ekologiško modernizavimo klausimus, taikydamos pramoninius ir surenkamuosius metodus.
• Lenkija susiduria su didžiausiu iššūkiu dėl darbo jėgos prieinamumo, nepaisant didelės infrastruktūros paklausos.
• Nyderlandai yra ekologiškų ir skaitmeninių technologijų lyderiai, tačiau juos riboja reguliavimas ir darbo jėgos trūkumas.
• Švedija daug investuoja į tvarumą ir elektrifikavimą, net ir esant trumpalaikiam sulėtėjimui.

Rangovams, dirbantiems tarpvalstybiniu mastu, ypač tokiose darbo jėgos stokojančiose rinkose kaip Lenkija, labai svarbu aiškiai bendrauti ir patikimai planuoti darbus. „Remato” padeda komandoms koordinuoti darbą ir išvengti su kalba susijusių problemų.

Sužinokite daugiau apie bendravimą ir planavimą su „Remato”.