{"id":19182,"date":"2022-09-12T09:12:41","date_gmt":"2022-09-12T09:12:41","guid":{"rendered":"https:\/\/remato.com\/blog\/statybu-sauga-2022-m-issami-statistika\/"},"modified":"2025-06-05T12:45:58","modified_gmt":"2025-06-05T12:45:58","slug":"statybu-sauga-2022-m-issami-statistika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/remato.com\/lt\/blog\/statybu-sauga-2022-m-issami-statistika\/","title":{"rendered":"Statyb\u0173 sauga 2022 m. – i\u0161sami statistika"},"content":{"rendered":"\n

Sauga statyb\u0173 sektoriuje tampa viena svarbiausi\u0173 tem\u0173. 2021 m. OSHA i\u0161dav\u0117 22 651 citat\u0105<\/a>, d\u0117l kurios statyb\u0173 pramon\u0117je buvo skirta daugiau nei 81 mln. doleri\u0173 baud\u0173 – daugiau nei visose kitose privataus sektoriaus pramon\u0117s \u0161akose kartu sud\u0117jus.<\/strong><\/p>\n\n

\"2021
2021 m. OSHA i\u0161dav\u0117 22 651 citat\u0105, d\u0117l kurios statyb\u0173 pramon\u0117je buvo skirta daugiau kaip 81 mln. doleri\u0173 baud\u0173.<\/figcaption><\/figure>\n\n

Pirmasis \u017eingsnis siekiant pagerinti statyb\u0173 darb\u0173 saug\u0105 – suprasti, kas lemia \u0161iuos pa\u017eeidimus ir kaip \u012fvyksta su\u017eeidimai bei nelaimingi atsitikimai, o tada \u012fgyvendinti geriausi\u0105 praktik\u0105, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta incident\u0173.<\/strong><\/p>\n\n

Aptarsime naujausius saugos statistinius duomenis \u0161ioje pramon\u0117s \u0161akoje, aptarsime, kaip \u012fvyksta da\u017eniausiai pasitaikantys su\u017ealojimai, kaip j\u0173 i\u0161vengti ir kaip pagerinti statybvie\u010di\u0173 saug\u0105.<\/p>\n\n

10 statistiniais duomenimis pagr\u012fst\u0173 fakt\u0173 apie su\u017ealojimus statyb\u0173 pramon\u0117je<\/h2>\n\n

2016-2020 m. JAV \u012fvyko 4 980 mirtin\u0173 su\u017ealojim\u0173 statybose<\/a>. 2019 m. visoje ES \u012fvyko 3 408 mirtinos traumos darbe<\/a> – daugiau kaip 20 proc. j\u0173 \u012fvyko statyb\u0173 pramon\u0117je.<\/p>\n\n

Siekdami parodyti dabartin\u0119 statyb\u0173 pad\u0117t\u012f ir saugos statybviet\u0117je gerinimo svarb\u0105, pareng\u0117me 10 statyb\u0173 saugos statistini\u0173 duomen\u0173, kuriuos tur\u0117t\u0173 \u012fsid\u0117m\u0117ti kiekviena \u012fmon\u0117 ir rangovas:<\/p>\n\n

    \n
  1. Remiantis naujausia BLS ataskaita<\/a>, 2020 m. visose pramon\u0117s \u0161akose \u012fvyko 4 764 mirtinos traumos, i\u0161 kuri\u0173 daugiau nei 1 000 priskiriamos statyb\u0173 sri\u010diai. <\/li>\n<\/ol>\n\n
      \n
    1. OSHA nustat\u0117,<\/a> kad statyb\u0173 pramon\u0117 sudaro beveik 20 % mirtin\u0173 traum\u0173 JAV – 2019 m. mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe \u012fvyko 5 333 darbuotojams, i\u0161 j\u0173 1 061 – statybininkams.<\/li>\n<\/ol>\n\n
        \n
      1. 2020\/2021 m. darbo j\u0117gos apklausos<\/a> duomenimis, 2 870 i\u0161 100 000 JK statybos darbuotoj\u0173 darbe patyr\u0117 nemirtinas traumas.<\/li>\n<\/ol>\n\n
          \n
        1. Nacionalin\u0117s saugos tarybos duomenimis,<\/a> 2019 m. ir 2020 m. statybos pramon\u0117je buvo daugiausia mirtin\u0173 su\u017ealojim\u0173, kuri\u0173 buvo galima i\u0161vengti. Be to, per tuos dvejus metus buvo 250 000 su\u017ealojim\u0173, d\u0117l kuri\u0173 kreiptasi \u012f gydytojus.<\/li>\n<\/ol>\n\n
            \n
          1. ES statybviet\u0117se<\/a> \u012fvyksta 59,5 proc. su darbu susijusi\u0173 nemirtin\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 ir 17,3 proc. mirtin\u0173 su\u017ealojim\u0173.<\/li>\n<\/ol>\n\n
              \n
            1. Midwest EPI nustat\u0117,<\/a> kad mirtinos traumos statybose JAV kasmet kainuoja 5 mlrd. doleri\u0173, o did\u017eiausios i\u0161laidos – prarastos pajamos, pablog\u0117jusi gyvenimo kokyb\u0117, ie\u0161kiniai d\u0117l skausmo ir kan\u010di\u0173 bei gamybos nuostoliai.<\/li>\n<\/ol>\n\n
                \n
              1. Nors statyb\u0173 bendrov\u0117s gali sutaupyti 4-6 JAV dolerius u\u017e kiekvien\u0105 saugos mokymams i\u0161leist\u0105 doler\u012f, traumos sudaro 6-9 % projekto i\u0161laid\u0173,<\/a> o saugos programos – 2,5 %.<\/li>\n<\/ol>\n\n
                  \n
                1. BLS palygino<\/a> JAV ir ES mirtinus su\u017ealojimus statyb\u0173 pramon\u0117je, kurie sudaro atitinkamai 20,9 proc. ir 26,5 proc. vis\u0173 su darbu susijusi\u0173 mir\u010di\u0173.<\/li>\n<\/ol>\n\n
                    \n
                  1. HSE duomenimis<\/a>, ma\u017edaug ketvirtadalis mirtin\u0173 su\u017ealojim\u0173 2021-2022 m. \u012fvyko statyb\u0173 sektoriuje.<\/li>\n<\/ol>\n\n
                      \n
                    1. Eurostatas nustat\u0117,<\/a> kad 2019 m. ES statybos pramon\u0117je \u012fvyko daugiausia mirtin\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 (apie 22 proc.) ir tre\u010dia vieta pagal nemirtin\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 skai\u010di\u0173 (apie 12 proc.).<\/li>\n<\/ol>\n\n
                      \"Statybų
                      Statyb\u0173 sektoriuje \u012fvyksta beveik 20 proc. mirtin\u0173 su\u017ealojim\u0173 JAV<\/figcaption><\/figure>\n\n

                      5 statisti\u0161kai da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios traumos statyb\u0173 pramon\u0117je<\/h2>\n\n

                      Nepaisant to, kad pramon\u0117 deda daug pastang\u0173, kad padidint\u0173 saug\u0105, i\u0161 pirmiau pateikt\u0173 10 statistini\u0173 duomen\u0173 matyti, kad pad\u0117tis vis dar n\u0117ra gera. 2020 m. daugiau kaip 20 % mirtin\u0173 su darbu susijusi\u0173 su\u017ealojim\u0173<\/a> buvo susij\u0119 su statyb\u0173 pramone, jau nekalbant apie \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 nemirtin\u0173 su\u017ealojim\u0173<\/a>.<\/p>\n\n

                      Ta\u010diau kas lemia \u0161iuos su\u017ealojimus?<\/p>\n\n

                      OSHA duomenimis, keturios da\u017eniausios statybose patiriamos traumos –<\/a> kritimas, sm\u016bgis daiktu, \u012fsipainiojimas tarp daikt\u0173 ir elektros sm\u016bgis. \u0160\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 norime papildyti penktuoju: D\u0117l \u0161i\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 \u017e\u016bsta \u0161imtai statybinink\u0173<\/a>.<\/p>\n\n

                      1. Falls<\/h3>\n\n

                      Kritimai, paslydimai ir suklupimai patenka \u012f OSHA 1926501 standarto<\/a> taikymo srit\u012f. Dauguma \u0161ios kategorijos traum\u0173 statybose \u012fvyksta nukritus d\u0117l nelygaus pavir\u0161iaus, netinkamo \u012frangos (ypa\u010d kop\u0117\u010di\u0173) naudojimo ir apsaugos nuo kritimo \u012frangos nebuvimo.<\/p>\n\n

                      2021 m. OSHA i\u0161dav\u0117 5473<\/a> leidimus statyb\u0173 \u012fmon\u0117ms, neturin\u010dioms tinkamos apsaugos nuo kritimo, ir dar 2101<\/a> leidim\u0105 nesaugiai naudoti kop\u0117\u010dias. Baudos u\u017e \u0161iuos pa\u017eeidimus siek\u0117 daugiau kaip 34 mln. doleri\u0173.<\/p>\n\n

                      Pad\u0117ti i\u0161vengti susi\u017ealojim\u0173 d\u0117l kritimo galite:<\/p>\n\n